Tema Nr. 1 Įvadas

Kultūros sektorius gali būti traktuojamas kaip didžiulis tarpusavyje susijusių narių, dalyvaujančių įvairių praktikų kūrimo ir mainų srityje, tinklas. Toks požiūris padeda geriau pažinti šio sektoriaus veiklos principus. Kultūros srities atstovams yra labai svarbu (bet tuo pačiu ir sudėtinga) atpažinti ir pritaikyti tinklo struktūrą praktikoje, kadangi komunikacijos būdai kultūros pasaulyje yra neformalūs ir sunkiai apibrėžiami.

Tinklaveika kultūros aplinkoje yra būtina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tinklo teorijos pritaikomumas kultūros srityje remiasi tuo, kad tinklo struktūra yra vienintelė lanksti organizacijos forma, suteikianti galimybę taikyti „bandymų ir klaidų“ (ang. „trial and error”) procesą. Antra, pats kultūrinių industrijų pobūdis reikalauja lankstumo. Kadangi čia retai sudaromi fiksuoti kontraktai bei užtikrinamos stabilios darbo sąlygos, prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkybių yra būtinas. Pastaruoju metu sumažėjus vyriausybės skiriamai paramai, darbas kultūros sektoriuje reikalauja efektyvesnio išteklių – piniginių ir nepiniginių – panaudojimo.

cubesproject