Tema Nr. 6 Projekto rizikos valdymas

Projektų Valdymo Institutas riziką apibūdina kaip „neapibrėžtą įvykį ar sąlygą, teigiamai ar neigiamai veikianti projekto tikslus“.

Organizacijoms ar projektų komandoms dirbant nuolat besikeičiančioje aplinkoje reikia įvertinti, stebėti ir kontroliuoti su rizika susijusius veiksnius. Rizika gali paveikti žmones, procesus, technologijas ir išteklius bei daryti teigiamą arba neigiamą įtaką projekto užbaigimui. Todėl projektų vadovai turi naudoti įvairius rizikos valdymo metodus ir procesus, kad sumažintų galimą riziką ir problemas, dėl kurių gali sumažėti planuojamas biudžetas, tvarkaraštis, projekto rezultatų kokybė ir kiekis.

Nepaisant to, kad rizikos valdymas turi būti neatsiejama viso projekto gyvavimo ciklo dalis, kartais rizikos valdymas nėra tinkamai įgyvendinamas, nes laikomas sąnaudomis, teikiančiomis mažą grąžą. Tai gali lemti projekto vėlavimą, neefektyvų kaštų valdymą ir kitus neigiamus padarinius, kurie gali pakenkti organizacijos reputacijai. Todėl rizikos valdymas turi būti įtrauktas į projekto planavimą nuo pat pradžių.

Paprastai projekto rizikos valdymas vykdomas pagal rizikos valdymo planą (1 diagramos žingsnis), kuris apibrėžia projektų rizikos valdymo eigą. Planas rengiamas trimis pagrindinėmis ašimis: Rizikos identifikavimas ir įvertinimas; atsako į riziką planavimas; ir rizikos stebėjimas bei kontrolė.

Rizikos veiksnių įvertinimas ir įvertinimas (2–3 diagramos žingsniai) suteikia aiškų supratimą apie rizikų, galinčių paveikti projektą, tipus, tikimybę ir poveikį, naudojant keletą rizikos vertinimo metodų. Jie nurodo:

  • Rizikos įvykį: kas gali atsitikti, kad paveiktų projektą?
  • Rizikos laikotarpį: kada gali įvykti rizikos įvykis?
  • Tikimybę: kiek tikėtinas šis rizikos įvykis?
  • Poveikį: koks galėtų būti rizikos įvykio poveikis projektui?
  • Veiksnius: kurie veiksniai gali sukelti rizikos įvykį?

Šaltinis: www.gettyimages.com

 Rizikos valdymo planavimo procesas. Maria Kouri diagrama

Remiantis rizikos vertinimo analize, galima įvertinti rizikos įvykių tikimybę ir poveikį projektui, kuri gali būti didelė, vidutinė ar žema. Pagal šį įvertį projekto vadovas gali planuoti atsaką į riziką (4 diagramos žingsnis), kuris leidžia priimti atitinkamus sprendimus ir planuoti tolesnę veiksmų eigą, siekiant išspręsti didelės ir vidutinės tikimybės ir poveikio grėsmes projektui, kad būtų galima pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Kitaip tariant, čia nusprendžiama, pirma, kokią riziką projektas gali sau leisti („projekto rizikos toleravimas“), ir, antra, kokie rizikos įvykiai nusipelno projekto komandos dėmesio ir išteklių.

Rizikos matrica yra naudingas įrankis, padedantis nustatyti, kokias galimas rizikas reikia planuoti. Vėliau nustatomi vaidmenys ir atsakomybės stebėti rizikos veiksnius ir planuojama kaip veiksmingai bus reaguojama į rizikos įvykius ir pranešant apie tai projekto komandai.

Paskutinis šio proceso žingsnis yra rizikos stebėjimas ir kontrolė (5 žingsnis dešinėje pateiktoje diagramoje). Jo metu atliekamas rizikų valdymo plano vertinimas, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į tai, kurie perspėjimo veiksniai buvo sėkmingi, kaip gerai komanda reagavo ir vykdė veiksmų planą, kokio neigiamo poveikio pavyko išvengti (arba ne), ką buvo galima padaryti kitaip/geriau ir pan.Be to, stebėjimas ir kontrolė apima ir nuolatinį nustatytos rizikos sekimą ir naujos rizikos nustatymą.

Šaltinis: www.pexels.com